GDPR – teisė būti pamirštam
Teisė būti pamirštam kyla iš bylos Google Spain SL, Google Inc v Agencia Española de Protección de Datos, Mario Costeja González (2014). Pirmą kartą teisė būti pamirštam yra kodifikuota ir galima rasti Bendrąjame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) papildant teise į ištrynimą.
Atitinkamai pavadinta taisyklė pirmiausia reguliuoja ištrynimo įsipareigojimus. Pagal šią taisyklę asmens duomenys turi būti nedelsiant ištrinti, kai duomenys nebėra reikalingi jų pradiniam tvarkymo tikslui, arba duomenų subjektas atšaukė savo sutikimą ir nėra kito teisėto pagrindo duomenų tvarkymui, duomenų subjektas prieštaravo ir nėra svarbesnių teisėtų pagrindų duomenų tvarkymui, arba ištrynimas yra reikalingas, kad būtų įvykdyta teisės aktais nustatyta pareiga pagal ES teisę ar valstybių narių teisę. Be to, duomenys natūraliai turi būti ištrinti, jei pati tvarka nuo pat pradžių buvo neteisėta.
Vienu vertus, duomenų valdytojui automatiškai taikomi teisės aktų nustatyti ištrynimo įsipareigojimai, kita vertus, jis privalo atsižvelgti į duomenų subjekto teisę į ištrynimą. Įstatymas nenustato, kaip duomenys turi būti ištrinami atskirose situacijose. Svarbiausia yra tai, kad dėl ištrynimo nebūtų galima atpažinti asmens duomenų be neproporcingų pastangų. Pakanka, jei duomenų laikmena yra fiziškai sunaikinta arba duomenys yra nuolat perrašyti naudojant specialią programinę įrangą.
Be to, teisė būti pamirštam numatyta BDAR 17 straipsnio 2 dalyje. Jei duomenų valdytojas yra paviešinęs asmens duomenis ir jei egzistuoja viena iš aukščiau minėtų ištrynimo priežasčių, jis privalo imtis pagrįstų priemonių, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad informuotų visus kitus duomenų valdytojus, kad būtų ištrintos visos nuorodos į šiuos asmens duomenis, kaip ir asmens duomenų kopijos ar jų reprodukcijos.
Teisė būti pamirštam nėra be išlygų garantuota. Ji ypač ribojama, kai susiduria su žodžio ir informacijos laisvės teise. Kitos išimtys taikomos, jei duomenų tvarkymas, kuriems taikomas ištrynimo prašymas, yra būtinas teisės aktų nustatytoms prievolėms vykdyti, viešojo intereso archyvavimo tikslais, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais arba gynybai nuo teisinių pretenzijų.
.
Tinkami bdar straipsniai
17 straipsnis GDPR – Teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“)
19 straipsnis GDPR – Prievolė pranešti apie asmens duomenų ištaisymą ar ištrynimą arba duomenų tvarkymo apribojimą
Išorinės nuorodos
Institucijos
- [Data Protection Authority Isle of Man] Ištrynimas. / ENG: Erasure
- [Data Protection Authority Ireland] Asmenų teisės pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą – Teisė į ištrynimą. / ENG: Rights of Individuals under the General Data Protection Regulation – The right to erasure
- [Article 29 Data Protection Working Party] WP225 – gairės dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo „Google Spain“ įgyvendinimo. / ENG: WP225 – Guidelines on the implementation of the court of justice of the European Union Judgement on “Google Spain”
- [European Commission] Ar visada turime ištrinti asmens duomenis, jei asmuo to paprašo? / ENG: Do we always have to delete personal data if a person asks?
- [EU publications] Vadovas apie Europos duomenų apsaugos teisę – duomenų ištrynimo teisė („teisė būti pamirštam“), 221 puslapis. / ENG: Handbook on European data protection law – right to erasure (“the right to be forgotten”), page 221
Eksperto indėlis
Tinkami konstatuojamosios dalys
Priežastis 39 – Duomenų Tvarkymo Principai
Priežastis 65 – Teisė Į Duomenų Ištaisymą Ir Ištrynimą
Priežastis 66 – Teisė Būti Pamirštam